smirdėti

smirdė́ti, smìrdi (smìrda Š, DŽ¹; SD344, Sut, L, Rtr, smìrdžia Jrb, smìrsti Smn), -ė́jo intr. K, J, DŽ, NdŽ 1. Q508, CII563, R, MŽ, N skleisti blogą kvapą, dvokti: Kiaulėm kaip maišyta, stovi pripuvę, smìrda Užp. Priskrendęs puodelis smìrda Kv. Kai linus ištraukia iš markos, tas vanduo smìrdi labai Bsg. Kai tu sena, gal tau nesmìrda mėšlas Skdt. Toki ta moteris lederga – iš tolo smìrdžia Jnš. Gal jam neišmazgoja rūbų, kad smìrda Dkk. Būdavo, nueini an juos, tai gal kirvelis kabėtų – smìrda šutai visokie patalo Mžš. Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro, o iš mėšlo smìrdinčio žegnonė pareina K.Donel. Padvėsęs gyvolys visada smirda Gršl. Tas oras yra toks smìrdąs, negeras Mžk. Vėžių daug išstipo, net smirdė́jo [v]anduo Pb. Taip smìrda – nosį suka šalin End. Garuoja toks smìrdančias vanduo Nj. Miške ievų auga, tik smìrda labai Žml. Mum taboka nesmirda, mum kvėpia Ob. Šienas jau smìrda, pajuodęs Kt. Kai našlelis keliu jojo, degutu smirdėjo LTR(Brsl). Ana smìrda menke Slnt. Šiaučiau, smirdi pikiu – tavęs nereikia LTR(Ldvn). Uogos blake smìrda Pkn. Anam kambary smìrda dūmais Ob. Ta morka ožiu smìrdi Pc. Tu cibuliu smìrsti Kt. Kiauliena smirdėjo, antiena kvepėjo (d.) Plv. Šita mėsa jau supuvusiu kuinu smìrda Rk. Įsnauja gaili i rūdymu smìrda Smal. Parėjęs smakas užuodė, kad čia žmogiena smirda LTR(Mrj). Kas čia žmogaus kvapu smìrda? (ps.) Šmn. Smirdąs ožiu SD242. Laukinio paukščio mėsa vis vėju smìrda Dkš. Atolas varle smìrda – vandeny mirkęs Erž. Smìrdžia kaip bravoras prigėręs Jnš. Smìrda kojos kaip šuniu Alks. Kaip zuikį atnešė, buvo smirdą̃s kaip dvėsena J. Žaizdos mano smird Mž468. Kožnas teip didei smirdintį nuogi savęs patrėmė BPII199. Gymis smirdinčiaĩs spjaudalais ir skrepliais subjurintas DP145. Tuo stuba dėl to visa smirdė́ti pagavo K.Donel. Sako, nesmirdą̃ tos torpos Ob. Kvepiu piktai, smirdu SD32. Kvapas arba garas neiškenčiamai smirdąs SPI256. ^ Smirdi kaip šeškas Skrb, Srv. Smird kaip ožys KI251. Smirda kaip Pasvalio karklynas TŽV628. Smirdi vėju kaip šuo prieš lietų PPr415. Devintasis vanduo nu autų nebsmirda (labai tolimas giminė) Vkš. Po savo lango i dilgėlės kvepia, o po svetimo – i razatos smirda LTR(Vdk). Kas smirda, tas ir kvepa LTR(Yl). Kur mužikui kvepia, ten ponui smirda PPr79. Kam gailės, tas raudos, kam smirdės, tas pakavos J. Mėšlas ir nekliudytas smìrda Slk. Savi bezdalai nesmìrda Kp. Savo nesmìrdžia Škn. Jeigu nesmirdėsi, tai ir neėsi LTR(Gdr). Da tu nei smìrdi, nei kvepi, o jau šitaip šneki Vlkv. Kieno andarokas smìrdi: marčios ar uošvės (kuri kaltesnė)? Upn. Mun ans yr kaip zuikio šūdas: ne smìrda, ne kvepa (nieko nereiškia, nerūpi) Vkš. Man jis nei smirdi, nei kvepia J.Jabl. Neėsk česnako, ir nesmirdėsi LTR(Šts). Nekrimski česnako – nesmirdė́si Klvr. Cibulio nevalgęs nesmirdė́si Ėr. Pastalėj smirdė̃s, tai in stalo kvėps Dglš. Kap pasuoly nesmirdė̃s, tai ir ant stalo nekvepės Šlvn. Kiaulė lauke smìrda, ant stalo kvėpia Km. Nors ir medum teptum, vis degutu smirdė̃s Pnd. Par gvaltą bučiuojant, i dvasia smirda LTR(Pp). Šeško brangi skūrelė, bet smirda PPr234.

smìrdančiai adv.; SD345, Sut. ║ gadinti orą, smardinti: Smìrdi i smìrdi trobo[je] – eik už durių išsismirdėti Vkš. ║ skleisti kvapą: Žydėkite kaip lelijos ir kvėpkiat (paraštėje smirdėkiat) gerai BBSir40,18.

2. prk. menk. būti niekur neišeinant, tūnoti, kiurksoti: Viduo[je] i smirdė́su visą pavasarį Šv. Nesipainiok po kojų, lįsk į kampą ir smirdė́k! Jnš. Važiuok į tą savo Vilnių ir smirdė́k ten Ms. Kalėjimuos smirdė́jo uždaryti Alk. Godos vyras velijos noris šaknelėmis misti, jeib tiktai liuosu gyventi, nekaip šešku būti, svetimus kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti S.Dauk. O dabar ir reiks smirdė́t par amžius peklė[je] BM77(Vb). Ka aš išejau, ana paliko besmirdantì (bestovinti) Krtn. 3. prk. būti nemaloniam, nekenčiamam: Reikia kurmio kraują degtinėn inleist ir duot išgert, tai jam smirdė̃s (nebegers daugiau) Pv. Kad gavo kartą su diržu į klyną, tai dabar jam dir̃žas smìrda Vvr. Da jy nežino, kuom smìrda (ką reiškia, kiek teikia rūpesčio, vargo) baliai, veseilios Krok. Man smìrda tavo kalba Dbk. Ji tokius niekus plepa, ka smìrda ir klausyt tokios kalbos Brž. Tavo darbas man tik smìrda Antr. Kai aš teip neinpratus bovyties, tai man smìrda žiūrėt in tokį darbą Lel. Eš smirdžiu po akim gyvenančiųjų šioje žemėje BB1Moz34,30. Izrael teipag smirdinčiu tapo filistinuose Ch1Sam13,4. Smirdintį pramanymą … apgin MT257.

smìrdinčiai adv., smirdančiaĩ: Smirdančiaĩ (labai) liesas Kal.

4. prk. grėsti: Jam smìrda dešimt metų [kalėjimo] Krn.

◊ builiù smirdė́ti būti jaunam: Tas bernas da builiù tebesmìrda Ds.

grabù smirdė́ti Kp būti iškaršusiam, arti mirties: Jau ta smìrda grabù Rdn. Tas žmogus jau ar (taip pat) grabù smìrdžia, visai sunykęs Jnš.

kójos smìrdi grabù labai susenęs: Jeigu kójos smìrda grabù, kamgi reikė to senio dėl to laužo (trobiūkštės) Mžš.

koštuviù smirdė́ti būti jaunai: Tu koštuviu tebesmirdi – piemenė esi J.

óžiu smirdė́ti apie senbernį: Anas ožiu ir smirda LTR(Ds). Tik tu pagalvok, motin, juk man jau keturios dešimtys treti – tuoj ožiu pradėsiu smirdėti J.Paukš. senumù smirdė́ti būti senesniam, senstelėti: Jauninas nabagė, o senumù smìrda Krš.

smerčiù smirdė́ti iškaršti, pasenti: Jau senė smerčiù smìrda Pvn.

šunimì smirdė́ti labai nusibosti, įkyrėti: Tankus svetys šunim smirda LTR(Vdk).

žemè smirdė́ti apie senbernį: Bijo in jį glaustis – smìrda žemè Klt. žuvimì smirdė́ti labai nusibosti: Svečias trečiądien žuvia smirda LTR(Kp).

\ smirdėti; apsmirdėti; įsismirdėti; išsmirdėti; nusmirdėti; pasmirdėti; persmirdėti; prismirdėti; susmirdėti